Raseinių r.
Blinstrubiškių socialinės globos namai
Biudžetinė įstaiga. Dvaro g. 6, Blinstrubiškių k., Paliepių sen., 60345 Raseinių r. sav. Tel./ faks. (8 428) 55 122, el. p. bsgndirektorius@gmail.com
AB Luminor bankas. A.S. LT654010041400090034 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190791978


DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Informacija atnaujinta: 2018-01-12

RASEINIŲ R. BLINSTRUBIŠKIŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMAI

(Įmonės kodas 190791978)


PATVIRTINTA Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namų direktoriaus 2017-07-27 įsakymu Nr. V-38


DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I. BENDROJI DALIS
  • 1. Šios darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namų darbo tvarką.
  • 2. Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namai (toliau – Globos namai) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais įsakymais, globos namų nuostatais ir šiomis Taisyklėmis.
  • 3. Darbo tvarkos taisyklių tikslas – stiprinti darbo drausmę, užtikrinti gerą darbo kokybę, didinti jo našumą ir efektyvumą; darbo drausmė grindžiama sąžiningu savo pareigų atlikimu ir yra būtina našiam darbui užtikrinti.
  • 4. Globos namų vadovas ir darbuotojai turi teisę inicijuoti pakeitimus šiose Taisyklėse.
  • 5. Taisyklių pakeitimai, prieš darbdavio patvirtinimą, derinami su darbuotojų atstovais.
  • 6. Darbuotojų atstovams pritarus pakeitimams ir darbdaviui patvirtinus naująsias darbo tvarkos taisykles, jos paskelbiamos viešai.
  • 7. Po Taisyklių paskelbimo darbdavys ar jo įsakymu paskirtas asmuo privalo supažindinti visus dirbančiuosius ir naujai priimamus darbuotojus (sudarant su jais darbo sutartis) su Darbo tvarkos taisyklėmis, supažindinimą registruojant Darbuotojų, supažindintų su Darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnale.
  • 8. Globos namų vadovas (arba jo įsakymu paskirtas asmuo) turi teisę pakartotinai supažindinti darbuotojus su įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis, jei pastebi, kad darbuotojai aplaidžiai laikosi šių taisyklių reikalavimų.
  • 9. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarka tvirtinama atskiru įstaigos vadovo įsakymu.
  • 10. Įstaigos darbuotojai, pastebėję neblaivų (ar apsvaigusį) Globos namų darbuotoją, privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ar įstaigos administracijai bei imtis visų reikiamų priemonių nelaimei išvengti.
  • 11. Globos namų patalpose leidžiama rūkyti tik tam skirtose, specialiai parengtose ir pažymėtose vietose.
  • 12. Globos namų etatų sąrašai, organizacinė struktūra tvirtinama atskiru įstaigos vadovo įsakymu.
II. GLOBOS NAMŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
  • 13. Įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis strateginiais veiklos planais, rengiamomis programomis bei projektais, steigėjo nurodymais.
  • 14. Globos namams vadovauja įstaigos direktorius (jam nesant – direktoriaus pavaduotojas arba kitas jo įsakymu paskirtas asmuo), kuris sprendžia jo kompetencijai priklausančius klausimus. Direktorius vadovauja globos namų struktūriniams padaliniams per padalinių vadovus, kurie yra jam pavaldūs ir tiesiogiai atskaitingi.
  • 15. Einamieji veiklos klausimai aptariami ir sprendžiami direktoriaus šaukiamuose pasitarimuose jo nustatytu laiku. Juose dalyvauja padalinių vadovai. Prireikus, į pasitarimus gali būti pakviesti ir kiti įstaigos darbuotojai.
  • 16. Globos namų padalinių vadovai darbą organizuoja vadovaudamiesi Globos namų direktoriaus patvirtintais padalinių nuostatais, darbuotojų pareigybių aprašymais, direktoriaus įsakymais. Jie asmeniškai atsakingi už padaliniams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, padalinių darbuotojų saugą ir sveikatą bei gaisrinę saugą, už kitų direktoriaus pavedimų vykdymą kokybiškai ir laiku.
III. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ, PERKĖLIMO IR ATLEIDIMO TVARKA
  • 17. Darbuotojus į darbą priima ir atleidžia įstaigos direktorius (arba jo įsakymu paskirtas asmuo), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu.
  • 18. Darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl darbo įforminamas darbo sutartimi. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: struktūrinio padalinio, darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Už darbo sutarties pildymą, registravimą ir pakeitimus atsakinga sekretorė.
  • 19. Priimant į darbą, asmuo privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Darbdavys turi teisę reikalauti ir kitų įstatymu nustatytų dokumentų.
  • 20. Priimamam darbuotojui parodoma jo darbo vieta, supažindinamas su būsimais bendradarbiais, įstaigos administracinių patalpų išdėstymu, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gaisrinės saugos instrukcijomis, evakavimo planais, pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
  • 21. Kai keičiamas darbo organizavimas, taip pat kitais būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal Darbo Kodekso 57 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
  • 22. Būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė, darbo funkcijos ir kitos būtinosios sąlygos, kurios nustatomos atskiroms darbo sutarčių rūšims) gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus laikiną darbo sąlygų pakeitimą ypatingais atvejais.
  • 23. Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietoje, kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais.
  • 24. Darbo sutartys su darbuotojais nutraukiamos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimus.
  • 25. Globos namų vadovas neturi teisės reikalauti, išskyrus Darbo Kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų su darbuotoju sutariama ir tai aptariama darbo sutartyje.
  • 26. Darbuotojui pageidaujant, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu – darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką).
  • 27. Nutraukus darbo sutartį, darbuotojas turi grąžinti visą įmonei priklausantį turtą, inventorių, asmenines apsaugos priemones.
  • 28. Darbuotojui, atleidžiant jį iš darbo, išmokamos visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos. Už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas išmokama kompensacija arba darbuotojo pageidavimu suteikiamos likusios kasmetinių atostogų dienos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.
IV. DARBO IR POILSIO LAIKAS, ATOSTOGOS
  • 29. Globos namų administracijai, buhalterijos tarnybos darbuotojams, ūkio ir techninio aptarnavimo tarnybos bei socialiniams darbuotojams nustatoma 40 val. trukmės penkių dienų darbo savaitė. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
  • 30. Globos namų 29 p. minėtų darbuotojų darbo dienos trukmė 8 darbo valandos, darbo laiko pradžia: pirmadieniais – ketvirtadieniais 8 val., pabaiga 17 val., penktadieniais - pradžia 8 val., pabaiga 15.45 val.
  • 31. Pertraukos pavalgyti ir pailsėti trukmė - 45 min., ji suteikiama po 4 darbo valandų. Pertrauka pavalgyti ir pailsėti į darbo laiką neįskaitoma.
  • 32. Asmens sveikatos ir slaugos tarnybos darbuotojams ir dietistei nustatoma 38 valandų darbo savaitė, budėjimas iki 24 val. per parą. Jiems prieššventinė darbo diena netrumpinama. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė - 30 min.
  • 33. Siekiant užtikrinti stacionarių socialinės globos paslaugų teikimą bei budėjimą ištisą parą bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, virėjai, virtuvės darbininkai, socialinių darbuotojų padėjėjai, dirba slenkančiu grafiku pagal suminę darbo laiko apskaitą. Išvardintiems darbuotojams darbo režimas konkrečiomis valandomis išdėstomas darbo grafike. Padalinių ir pareigybių sąrašą, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, jų darbo laiko režimą tvirtina įstaigos vadovas atskiru įsakymu.
  • 34. Visiems Globos namų darbuotojams konkretus darbo laikas išdėstomas darbo grafikuose, kurie patvirtinami įstaigos vadovo ir paskelbiami viešai. Savavališkai darbo grafikus keisti draudžiama. Darbuotojai, esant svarbioms priežastims, norintys pasikeisti savo darbo pamainos laiką, raštu turi kreiptis į savo padalinio vadovą ir suderinti keitimąsi.
  • 35. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ir daugiau sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
  • 36. Padalinio vadovas, esant svarbioms priežastims, turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip vienai darbo dienai. Padalinių vadovai, išvykstantys iš savo darbo vietos, informuoja įstaigos vadovą.
  • 37. Darbuotojai, norintys susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, turi kreiptis į buhalterę.
  • 38. Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų grafiką arba šalių sutartu laiku Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
  • 39. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įstaigoje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų grafiką.
  • 40. Kasmet iki vasario 15 dienos įstaigos padalinių vadovai pateikia darbuotojų planuojamų atostogų grafikus sekretorei, kuri parengia bendrą įstaigos darbuotojų atostogų grafiką ir pateikia tvirtinti direktoriui.
  • 41. Darbuotojas, pageidaujantis išeiti atostogų kitu laiku, nei nurodyta atostogų grafike, arba norintis pasinaudoti dalimi atostogų, suderinęs su savo padalinio vadovu, turi pateikti raštišką prašymą direktoriui.
  • 42. Įstaigos direktoriaus ir padalinių vadovų kasmetinių atostogų metu jų funkcijas atlieka direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai.
  • 43. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis; viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 (dešimt) darbo dienų.
  • 44. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
  • 45. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu.
  • 46. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojų prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
  • 47. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
  • 48. Kasmetines minimalias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama.
  • 49. Tikslinės ir nemokamos atostogos darbuotojams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu.
V. DARBO UŽMOKESTIS
  • 50. Visas darbo apmokėjimas vykdomas vadovaujantis 2017 m. vasario 28 d. patvirtintu Globos namų direktoriaus įsakymu Nr. P-13 “Dėl Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ” bei atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais.
  • 51. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
  • 52. Vyriausybė nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius.
  • 53. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą.
  • 54. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, vieną kartą per mėnesį.
  • 55. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal Kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
  • 56. Duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
  • 57. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, atleidimo iš darbo priežastį.
VI. PAGRINDINĖS DARBUOTOJŲ PAREIGOS
  • 58. Darbuotojų pareigos priklauso nuo pareiginių instrukcijų reikalavimų konkrečios specialybės ir konkrečių pareigų darbuotojams.
  • 59. Globos namų darbuotojai privalo:
    • 59.1. dirbti dorai ir sąžiningai;
    • 59.2. dirbti saugiai, laikytis gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų;
    • 59.3. laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti administracijos nurodymus ir kt.);
    • 59.4. negalintys atvykti į darbą laiku dėl kokių nors priežasčių ar susirgę, privalo per 0,5 valandos nuo darbo pradžios apie tai informuoti tiesioginį padalinio vadovą, įstaigos administraciją. Jeigu darbuotojas pats negali pranešti apie neatvykimą, vėlavimą, tai gali atlikti jo įgalioti asmenys – šeimos nariai, giminės ir t.t.;
    • 59.5. tikrintis sveikatą pagal įstaigoje patvirtintą darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiką;
    • 59.6. informaciją, kurios reikalauja įstaigos administracija, pateikti ne vėliau, nei reikalauja nustatyti terminai;
    • 59.7. kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su įstaigos vadovu arba su vadovo įgaliotu asmeniu;
    • 59.8. apie konfliktines situacijas ar ginčus referuoti įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui;
    • 59.9. atsiliepiant į telefono skambučius, pasakyti įstaigos pavadinimą, pasisveikinti;
    • 59.10. nedelsiant šalinti priežastis ir sąlygas, neleidžiančias dirbti arba apsunkinančias normalų darbą (konfliktai, organizacinės technikos priemonių gedimai, ekstremalios situacijos ir kt.), pranešti apie tai Globos namų vadovui;
    • 59.11. gerinti darbo kokybę ir kultūrą; kolektyve puoselėti pasitikėjimo ir atvirumo aplinką;
    • 59.12. bendraujant su globos namų gyventojais, jų artimaisiais ir bendradarbiais laikytis etikos principų;
    • 59.13. kiekvienas darbuotojas privalo nedelsiant informuoti įstaigos vadovą apie kiekvieną nekasdieninį, su įstaigos veikla susijusį įvykį;
    • 59.14. pasikeitus darbuotojo asmens ar kitiems duomenims (pavardei, adresui, nustačius nedarbingumą, pasikeitus šeimyninei padėčiai ir pan.) per dvi darbo dienas informuoti įstaigos sekretorę;
    • 59.15. rūpintis savo įvaizdžiu: išvaizda turi atitikti darbuotojui keliamus etiketo reikalavimus;
    • 59.16. palaikyti tvarką ir švarą darbo vietoje; baigus darbą, palikti savo darbo vietą tik tvarkingą, įrenginius – veikiančius (nesugadintus);
    • 59.17. laikytis vidaus eismo ir kelių eismo taisyklių Globos namų teritorijoje;
    • 59.18. laikytis nustatytos materialinių vertybių ir dokumentų saugojimo tvarkos, saugoti įstaigos turtą, efektyviai naudoti įrenginius, organizacinę techniką ir kitokius prietaisus, ekonomiškai bei racionaliai panaudoti medžiagas, energiją bei kitus materialinius resursus;
    • 59.19. tvarka įmonės patalpose rūpinasi ir kontroliuoja įmonės vadovo įgalioti asmenys; jie privalo rūpintis patalpų apsauga, įrengimų, inventoriaus ir kito turto priežiūra, tvarkos palaikymu patalpose.
  • 60. Užtikrindami saugos reikalavimų vykdymą, Globos namų darbuotojai, išeidami iš darbo, privalo uždaryti langus, nepalikti įjungtų šviesos bei buitinių elektros prietaisų (šildytuvų, virdulių ir kt.), kompiuterių, kitų darbo priemonių, išskyrus atvejus, kai prietaiso nepertraukiamas veikimas būtinas darbo proceso užtikrinimui.
  • 61. Globos namų darbuotojams draudžiama:
    • 61.1. be tiesioginio vadovo žinios patikėti pareigas ar darbo priemones kitam asmeniui;
    • 61.2. tyčia, dėl neatsargumo gadinti, laužyti įstaigos inventorių;
    • 61.3. naikinti dokumentus, negavus vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimo;
    • 61.4. tyčia, dėl neatidumo ar aplaidumo teikti klaidingą informaciją globos namų gyventojui, jų artimiesiems kitiems piliečiams ir įstaigos administracijai;
    • 61.5. dirbti darbus, nesulygtus darbo sutartyje, kuriuos atlikti nėra apmokytas;
    • 61.6. vėluoti į susitikimus su globos namų gyventojais, įstaigos darbuotojais, administracija, vadovu;
    • 61.7. darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, o taip pat pasirodyti darbe neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų;
    • 61.8. kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įstaigos vadovu;
    • 61.9. iš įstaigos patalpų išsinešti įstaigai priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių;
    • 61.10. laikyti asmeninius pinigus, dokumentus ir daiktus kartu su įstaigos dokumentais, pinigais ir inventoriumi;
    • 61.11. pasibaigus darbo dienai ant stalo palikti dokumentus, projektus ir kt. nesutvarkytas darbo priemones ir darbo vietą;
    • 61.12. teikti bet kokią informaciją valstybinių institucijų pareigūnams, žiniasklaidai be įstaigos vadovo ar įgalioto asmens leidimo;
    • 61.13. teikti asmenines paslaugas globos namų gyventojams ar gauti asmenines paslaugas iš jų;
    • 61.14. prie pašalinių asmenų (lankytojų, globos namų gyventojų ar kt.) ar tarpusavyje kritikuoti, aptarinėti vadovo ir administracijos sprendimus, kitus kolegas, globos namų gyventojus, lankytojus.
  • 62. Globos namų darbuotojai turi teisę:
    • 62.1. sužinoti iš darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;
    • 62.2. atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus sveikatai, gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti;
    • 62.3. nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų.
VII. DARBO ETIKA
  • 63. Darbuotojai, pripažindami bendrai priimtas etikos normas, įsipareigoja:
    • 63.1. gerbti visų įstaigos darbuotojų, globotinių ir kitų piliečių teises ir pareigas;
    • 63.2. santykiuose su kolegomis, įstaigos gyventojais, jų artimaisiais, lankytojais nediskriminuoti šių asmenų amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, politinių pažiūrų, išsilavinimo aspektu. Vengti asmens orumo žeminimo, įžeidinėjimų, bauginimo ar priešiško elgesio;
    • 63.3. būti teisingais, objektyviais ir neturėti asmeninio išankstinio negatyvaus nusistatymo, priimant sprendimus, užtikrinti savo sprendimų ir motyvų pagrįstumą ir viešumą;
    • 63.4. atsižvelgti į įstaigos interesus ir pagal galimybes prisidėti prie jo keliamų socialinių ir sveikatos priežiūros tikslų įgyvendinimo;
    • 63.5. netoleruoti atvejų, kurie gali būti susiję su korupcija, netvarka, nesąžiningumu, sukčiavimu ar mėginimu daryti neteisėtą poveikį įstaigos bendruomenės nariui;
    • 63.6. saugoti įstaigos ir savo nepriekaištingą reputaciją, deramai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis;
    • 63.7. pagarbiai elgtis su kolegomis, globos namų gyventojais, jų artimaisiais, lankytojais, nežeminti įstaigos vardo ir jo nediskredituoti;
    • 63.8. saugoti įstaigos turtą. Nenaudoti įstaigos vardo ir išteklių privačiam verslui, politinei, religinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti;
    • 63.9. skleisti geriausią patirtį, dalytis ja su kolegomis;
    • 63.10. siekti, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimo, sutelkto komandinio darbo atmosfera, vengti šmeižto, apkalbų, įžeidinėjimų, neigiamų emocijų demonstravimo;
    • 63.11. nesutarimus su kolegomis siekti spręsti aptariant juos tarpusavyje. Su visais įstaigos bendruomenės nariais ir kitais piliečiais elgtis pagarbiai, korektiškai, vykdyti vadovų teisėtus nurodymus, pasiliekant teisę turėti savo nuomonę visais klausimais ir ją taktiškai reikšti;
    • 63.12. neskleisti konfidencialios informacijos apie gyventojus, kolegas ar pavaldinius (pvz., gaunamas pajamas, darbuotojo darbo užmokestį, karjeros ketinimus, asmeninius, šeimos reikalus ir pan.), jei tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams bei visuotinai priimtinai moralei ir etikai;
    • 63.13. nesutikimą su kolegų nuomone, pastabas dėl jų veiklos trūkumų ar prastų darbo rezultatų stengtis išsakyti neįžeidinėjant, nesiejant jų su asmens savybėmis bei privatumu;
    • 63.14. atvirai dėstyti savo požiūrį į socialinio darbo ir sveikatos priežiūros organizavimą ir administravimą, reikšti kritines mintis, palaikyti atvirą, viešą klausimų svarstymą.
  • 64. Globos namų darbuotojų etikos normos pažeidžiamos, kai:
    • 64.1. profesinė konkurencija tarp kolegų įgyja nesąžiningas formas, dalyvaujama negarbinguose, neteisėtuose sandoriuose, nuslepiama visiems darbuotojams skirta informacija, eskaluojami smulkmeniški konfliktai bei intrigos;
    • 64.2. darbuotojas bendradarbių akivaizdoje nepagarbiai atsiliepia apie nedalyvaujančio kolegos gebėjimus, teorines pažiūras ir asmenines savybes;
    • 64.3. daromas spaudimas kolegai, siekiant nepelnyto įvertinimo arba norint nuslėpti nesąžiningus darbinius veiksmus;
    • 64.4. paviešinama ar viešai aptarinėjama konfidenciali informacija apie gyventojus, kolegas ar pavaldinius (darbo užmokestis, asmeniniai reikalai ir pan.), jei tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams bei visuotinai priimtinai moralei ir etikai;
    • 64.5. įstaigos materialinė bazė ir ištekliai naudojami politinei veiklai, asmeninių poreikių tenkinimu.
  • 65. Socialinės ir sveikatos priežiūros veiklos etikos normos:
    • 65.1. svarbiausi socialinių darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų bei kitų darbuotojų etikos ir teisinio elgesio principai yra: profesionalumas, kompetentingumas, profesinių sprendimų skaidrumas, sąžiningumas, dorovingumas, objektyvumas, pagarba įstatymams ir žmogaus teisėms, konfidencialumas, teisingumas ir atsakomybė;
    • 65.2. socialinio darbo, sveikatos priežiūros specialistas ir darbuotojas bei kitų padalinių darbuotojas turi būti geranoriškas ir pakantus žmonėms, nepaisydamas jų asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties, mandagiai elgtis su gyventojais, kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų atstovais, nesvarbu, kokios jų politinės pažiūros ir partinė priklausomybė, pagarbiai išklausyti asmenis ir imtis visų teisėtų priemonių jiems padėti, dėmesingai reaguoti į privačių asmenų ir organizacijų prašymus ir siūlymus;
    • 65.3. darbuotojas negali tiesiogiai ar per tarpininkus priimti dovanų arba jas dovanoti, jeigu tai galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
    • 65.4. turi laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, elgtis sąžiningai, taktiškai atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu;
    • 65.5. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo nusišalinti nuo komisijos ar darbo grupės nario pareigų, jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
    • 65.6. teisės aktų nustatyta tvarka privalo paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, atsisakyti vykdyti neteisėtą nurodymą ar įsakymą;
    • 65.7. darbuotojas turi žinoti savo kompetencijos apimtį (ribas) ir duoti išvadas tik pagal savo kompetenciją; privalo atsisakyti atlikti darbą, jei yra nekompetentingas jį atlikti ar neturi tam reikiamų priemonių ar įrangos.
VIII. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ
  • 66. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl pažeidimo, kuriuo įstaigos vadovas ar darbuotojas padaro žalą vienas kitam, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
  • 67. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:
    • 67.1. padaroma žala;
    • 67.2. žala padaroma neteisėta veika;
    • 67.3. yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
    • 67.4. yra pažeidėjo kaltė;
    • 67.5. pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
    • 67.6. žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
  • 68. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.
  • 69. Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:
    • 69.1. darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;
    • 69.2. žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą;
    • 69.3. kitokiu būdu pažeidžiant darbuotojo ar kitų asmenų turtinius interesus;
    • 69.4. darbuotojui padaroma neturtinė žala.
  • 70. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
    • 70.1. turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo)
    • 70.2. medžiagų pereikvojimo;
    • 70.3. baudų ir kompensacijų išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
    • 70.4. išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
    • 70.5. netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
    • 70.6. netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
    • 70.7. to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelio materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
    • 70.8. darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų pažeidimo.
  • 71. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
  • 72. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei:
    • 72.1. žala padaryta tyčia;
    • 72.2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
    • 72.3. žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
    • 72.4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui darbe, taip pat prarandant medžiagas;
    • 72.5. žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
    • 72.6. žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo.
  • 73. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
  • 74. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
  • 75. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
  • 76. Darbo ginčą nagrinėjanti institucija gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
  • 77. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
  • 78. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
  • 79. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus; kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.
IX. KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
  • 80. Įstaigos darbuotojai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją:
    • 80.1. tobulinti globos namų gyventojų aptarnavimo kultūrą;
    • 80.2. tobulinti žinias savo veiklos srityje, darbo įstatymų, saugos ir sveikatos, apsaugos nuo elektros, gaisrinės saugos, civilinės saugos srityse;
    • 80.3. dalyvauti įstaigos organizuojamuose mokymuose ir seminaruose;
    • 80.4. darbuotojai, dalyvavę mokymo seminaruose, privalo pateikti įstaigos sekretorei dalyvavimą juose liudijantį dokumentą;
  • 81. Įstaigos darbuotojai privalo pareiginių nuostatų nustatyta tvarka atestuotis savo veiklos srityje
X. KOMANDIRUOTĖS
  • 82. Siuntimas į komandiruotę įforminamas įstaigos vadovo įsakymu.
  • 83. Teisėtos ir pagrįstos išlaidos, patirtos komandiruotės metu, yra kompensuojamos.
  • 84. Darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitą, kur prie kiekvieno pateikto punkto turi būti išlaidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinius apskaitos reikalavimus.
  • 85. Jeigu tarnybinė komandiruotė Lietuvoje trunka ne ilgiau kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai už tarnybinę komandiruotę darbuotojui nemokami.
XI. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMAS
  • 86. Globos namų gauti, siunčiami raštai, įsakymai, kiti dokumentai registruojami. Juos registruoja sekretorė.
  • 87. Tik įstaigoje užregistruoti raštai laikomi oficialiai gautais.
  • 88. Globos namams adresuoti elektroniniu paštu, faksu gauti raštai, jeigu juose nurodyti siuntėjo vardas, pavardė, adresas, kuriuo jie pageidauja gauti atsakymą, telefonas, registruojami bendra tvarka.
  • 89. Raštai gali būti registruojami kompiuterinėse laikmenose, kur fiksuojama rašto gavimo data, numeris, pavadinimas, siuntėjas ir kita informacija.
XII. EKSTREMALIOS SITUACIJOS
  • 90. Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai arba ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, nedelsiant privalo pranešti padalinio, įstaigos vadovui, įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, o reikalui esant, iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia buvo įvykio metu, jei tai nekelia pavojaus kitų darbuotojų gyvybei.
  • 91. Įvykus, nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo reikia nedelsiant pačiam arba per kitus asmenis pranešti padalinio, įstaigos vadovui, įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui ar jo įgaliotam asmeniui apie atsitikimą ir jo aplinkybes.
  • 92. Kilus gaisrui, reikia iškviesti ugniagesius gelbėtojus 112 – bendruoju pagalbos telefonu. Informuoti visus dirbančiuosius apie kilusį gaisrą ir organizuoti jų evakavimą; turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis gesinti gaisrą, nedelsiant informuoti vadovą ar jo įgaliotą asmenį, kilus sveikatos arba gyvybės pavojui, išeiti iš pavojingos zonos, pagal įmonės sudarytą evakuavimo planą; darbuotojas privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
  • 93. Įvykus avarijai, išeiti iš pavojingos zonos ir nedelsiant informuoti vadovą ar jo įgaliotą asmenį;
  • 94. Kilus apiplėšimo grėsmei, visomis pastangomis užtikrinti žmonių, esančių įstaigoje, saugumą. Taip pat visomis priemonėmis apsaugoti įstaigos turtą bei pinigus.
XIII. PASKATINIMAI UŽ GERUS DARBO REZULTATUS
  • 95. Už pavyzdingą pareigų atlikimą, gerą ilgalaikį ir sąžiningą darbą, racionalius pasiūlymus darbe, taikomos moralinės ir materialinės darbuotojų skatinimo priemones:
    • 95.1. pagyrimas;
    • 95.2. padėka;
    • 95.3. premija ar dovana;
    • 95.4. pirmumo teisė tobulintis kursuose, seminaruose ir t.t.;
    • 95.5. paaukštinimas pareigose.
XIV. DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI. NUOBAUDOS UŽ DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMUS
  • 96. Darbo drausmės pažeidimai yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimais laikoma:
    • 96.1. neatėjimas į darbą dėl nepateisinamos priežasties;
    • 96.2. pavėlavimas (išėjimas) iš darbo be tiesioginio vadovo leidimo;
    • 96.3. alkoholinių, toksinių bei narkotinių medžiagų laikymas ir jų naudojimas darbo metu;
    • 96.4. sąmoningas įstaigos turto gadinimas;
    • 96.5. įstaigos turto, globos namų gyventojo ar svečio turto vagystė;
    • 96.6. darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei apsaugos nuo elektros taisyklių nesilaikymas;
    • 96.7. darbo higienos reikalavimų nesilaikymas;
    • 96.8. nerūpestingas savo pareigų atlikimas;
    • 96.9. dokumentų, duomenų klastojimas;
    • 96.10. tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimas, jų atlikimas nekokybiškai ir ne laiku;
    • 96.11. instrukcijų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamose darbo vietose, nesilaikymas ar netinkamas laikymasis;
    • 96.12. veikla darbo metu, nesusijusi su pareigomis;
    • 96.13. nerūpestingumas ar tyčinė veikla, dėl ko gali būti sugadintas įstaigos turtas;
    • 96.14. interviu davimas žiniasklaidai (spaudos, televizijos, radijo atstovai) be įstaigos vadovo sutikimo;
    • 96.15. necenzūrinių žodžių vartojimas įstaigos globotinių, svečių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas;
    • 96.16. vienų globos namų gyventojų išskyrimas, kitų ignoravimas;
    • 96.17. pareiginių ir padalinio nuostatų nesilaikymas;
    • 96.18. šių Taisyklių nesilaikymas.
  • 97. Šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra:
    • 97.1. neatėjimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
    • 97.2. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
    • 97.3. moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
    • 97.4. neleistinas elgesys su globos namų gyventojais, jų artimaisiais, lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
    • 97.5. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
    • 97.6. pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas;
    • 97.7. atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais neteisingos informacijos teikimas;
    • 97.8. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamajai ar administracinei atsakomybei;
    • 97.9. tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;
    • 97.10. kiti nusižengimai, kai šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
  • 98. Už darbo drausmės pažeidimus Globos namų direktorius gali skirti drausmines nuobaudas.
  • 99. Globos namų darbuotojams taikomos tokios drausminės nuobaudos:
    • 99.1. pastaba;
    • 99.2. papeikimas;
    • 99.3. atleidimas iš darbo.
  • 100. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
  • 101. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas per nustatytą darbdavio pareikalavime pasiaiškinti terminą, raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
  • 102. Jei per nustatytą darbdavio pareikalavime pasiaiškinti terminą, be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
  • 103. Drausminė nuobauda skiriama įstaigos vadovo įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešus pasirašytinai.
  • 104. Jei darbuotojas atsisako pasiaiškinti dėl prasižengimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Šiuo atveju įstaigos vadovas ir jo įgaliotas asmuo sudaro trijų asmenų komisiją ir surašo aktą dėl prasižengimo įforminimo ir/ar dėl atsisakymo susipažinti su nuobaudą skiriančiu dokumentu.
  • 105. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, buvo komandiruotėje. O iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
  • 106. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
  • 107. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.
  • 108. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.
  • 109. Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti, nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.
XV. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
  • 110. Darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, darbo pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais.
  • 111. Darbuotojas negali pradėti dirbti, jeigu neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti.
  • 112. Darbuotojų sauga ir sveikatos priežiūra – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
  • 113. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai aktai.
  • 114. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos įstaigos lėšomis.
  • 115. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, direktorius savo įsakymu paskiria atsakingą už darbuotojų saugą ir sveikatą asmenį, kurio žinios, susijusios su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi, privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.
  • 116. Darbuotojų ir įstaigos teises ir pareigas saugos ir sveikatos srityje bei su tuo susijusius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti galiojantys norminiai aktai, taip pat įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos.
  • 117. Darbuotojai privalo tikrinti savo sveikatą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
  • 118. Privalomus sveikatos tikrinimus organizuoja direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingas darbuotojas.
  • 119. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) privalo nedelsdamas informuoti padalinio vadovą. Padalinio vadovas privalo nedelsiant apie tai informuoti įstaigos vadovą. Darbo vietą bei įrenginių būklę iki nelaimingo atsitikimo tyrimo pradžios privaloma išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, jeigu jie nekenkia nukentėjusiajam.
  • 120. Incidentai darbe registruojami ir tiriami globos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta Incidentų registravimo ir tyrimo tvarka.
XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  • 121. Darbo tvarkos taisyklės galioja nuo jų patvirtinimo dienos visiems įstaigos darbuotojams.
  • 122. Įstaigos darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už šių taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimų ir pareiginių nuostatų laikymąsi.


SUDERINTA: _________________________________________________________________
(Darbuotojų atstovo vardas, pavardė, parašas)